Mažiau nuostolių, didesnis saugumas: kodėl jūsų rapsai privalo būti atsparūs ankštarų atsidarymui
Atsparumas ankštarų atsidarymui yra svarbi savybė, kuri būdinga visoms LG veislėms Lietuvos rinkoje. Šis atsparumas pagrįstas genu, kilusiu iš ridikų. Šis genas užtikrina tvirtesnes ankštaras, kurios brendimo metu yra linkusios mažiau skilti. Veislėse, turinčiose šį geną, reikia 3–4 kartus didesnės jėgos, kad ankštara skiltų į dvi dalis, palyginti su veislėmis be šio geno.
Atsparumas ankštarų atsidarymui gali būti įvertinamas matuojant jėgą, reikalingą subrendusios ankštaros dviem pusėms atskirti. Jėgos skirtumas tarp veislių su atsparumu ir be jo skirtingais metais gali kisti, tačiau dažniausiai siekia 2–3 kartus (šaltinis: A. Muskolus, 2020, Humboldto universitetas, Berlynas).
Ankštarų atsidarymui atsparūs rapsai suteikia lankstesnį derliaus nuėmimą ir sumažina derliaus nuostolius
Atsparumas ankštarų atsidarymui sumažina sėklų išbyrėjimo riziką, kurią sukelia vėjas ir kruša, taip pat leidžia atidėti derliaus nuėmimą, kol subręsta jauniausios augalo ankštaros ir jas galima iškulti. Dažnai dalis žalių ankštarų per anksti nuimant derlių praeina per kombainą neiškultos.
Nacionalinių bandymų duomenys rodo, kad veislės, turinčios atsparumą ankštarų atsidarymui, gali išlaikyti derliaus lygį net ir praėjus 2–4 savaitėms po optimalaus derliaus nuėmimo laiko, tuo tarpu veislės be šios savybės per tą patį laikotarpį patiria reikšmingus derliaus nuostolius.
Todėl atsparios veislės suteikia daugiau lankstumo planuojant derliaus nuėmimą. Intensyviu derliaus nuėmimo laikotarpiu, kai vienu metu subręsta kelios kultūros, rapsų kūlimą galima atidėti. Pastaraisiais metais vis dažniau ūkininkai pirmiausia nuima kviečius ir vasarinius miežius, o rapsus palieka vėlesniam laikui. Auginant atsparias ankštarų atsidarymui veisles, šią praktiką galima taikyti daug užtikrinčiau.
Jei jums domitės ir turite klausimų apie atsparumą ankštarų atsidarymui, visada galite su mumis susisiekti:
